Rasa
45 metai
Vilnius
Lietuvos tikinčiųjų bendruomenėse yra platinama labai įvairių mokymų ir doktrinų, matyt to neišvengsime. Kiek jos yra paremtos Šv. Raštu ir ugdo bažnyčią, yra jau kitas klausimas. Deja, tenka patirti, jog dažniausiai mokymai, kurie, kaip jūs įvardinate, „daug ką apverčia aukštyn kojomis", ne ugdo, o jaukia tikinčiųjų sielas. Užuot įsitvirtinę Kristuje, krikščionys pasilieka kūdikiai, lengvai suklaidinami ir nuolat „siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo", kaip rašo apaštalas Paulius (Ef 4, 14). Taip pat pastebėtina tendencija, kurią Paulius tiksliai įvardina savo paskutiniame laiške: „Ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojus, kad tie dūzgentų ausyse; jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms" (2 Tim 4, 3). Todėl mano patarimas būtų ieškoti ne sensacingų doktrinų, o pamilti tyrą Dievo žodžio pieną.
Walteris J.Veithas nėra nei biblistas, nei teologas. Nors nesu klausęs jo paskaitų, kurias minite, Apreiškimo knygos nagrinėjimui (beje, Vilniaus bažnyčioje mes kaip tik ją studijuojame kas antrą ketvirtadienį) pasitelkti siūlyčiau kitus autoritetus. Iš jų paminėsiu Naujojo Testamento profesorių Grantą R. Osborną, taip pat Robertą H. Mouncą, kurie yra parašę fundamentalius ir subalansuotus Apreiškimo knygos komentarus.
Pastorius Giedrius Saulytis
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas