„Dievo sūnūs matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas" (Pr 6, 2).
Egzistuoja keli šios Šventojo Rašto eilutės aiškinimai:
1) Pažodžiui verčiant, „Dievo sūnūs" reikštų „Visagalio sūnūs". Pagal krikščionišką tradiciją, tai - Adomo ir Ievos sūnaus Seto palikuonys. Dievoto Seto palikuonys vedė moteris iš bedieviškos Kaino giminės. Tokių vedybų pasekmė - žemėje padaugėjo nedorybių bei smurto.
2) Ankstyvajame judaizme buvo manoma, kad tai - puolę angelai (2 Pt 2, 4; Jud 6) arba nežemiškos būtybės (Job 1, 6; 38, 7), tačiau tokia mintis prieštarauja Jėzaus žodžiams, kad angelai nei veda, nei išteka (Mk 12, 25; Mt 22, 30). Šventajame Rašte niekur nepasakyta, kokios lyties yra angelai, nėra ir pavyzdžių, kad angelai būtų vedę, kūrę šeimas su žmonių mergaitėmis.
3) Pagal rabinistinę tradiciją (II a. po Kr.) manoma, kad tai Nojaus tėvo, Lamecho, minimo Pr 5, 30, palikuonys.
4) Kai kas aiškina, kad Dievo sūnūs buvo Adomo ir Ievos vaikai, gimę prieš nuopolį Rojuje. Tačiau Šventajame Rašte nėra pasakyta, kad juodu Rojuje buvo susilaukę vaikų.
Apibendrinant čia išsakytus aiškinimus, galime teigti, kad nėra nė vieno aiškinimo, kuris tiksliai pasakytų, kas yra tie Dievo sūnūs.
Pastorius Darius Venslovas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas