Ačiū už atsakymą.
Arvydas, 32 metai, Jonava
Naujajame Testamente nėra aiškiai kalbama apie vienuolystę. Vienuolystės judėjimų užuomazgos pradėjo formuotis vėliau - III-IV a. Nei Jėzus, nei apaštalai neįvedė vienuolystės, tačiau to aiškiai ir neuždraudė. Iš vienos pusės, Jėzus ir Jo mokiniai buvo net kaltinami to meto religingų žmonių dėl per daug liberalaus elgesio. Pavyzdžiui: Tada jie sakė Jam: "Kodėl Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir meldžiasi, taip pat ir fariziejų mokiniai, o Tavieji valgo ir geria?" (Lk 5, 33; 7, 34).
Jėzus nebuvo vedęs. Iš evangelijų ir kitų šaltinių žinome, kad vieni apaštalai, pvz. Petras, buvo vedę, kiti, pvz. Paulius, galbūt - ne. Štai pirmame Laiške korintiečiams Paulius tarsi retoriškai klausia: Ar neturime teisės vaikščioti kartu su seserimi, žmona, kaip kiti apaštalai ir Viešpaties broliai bei Kefas? (1 Kor 9, 40).
Tačiau Jėzus, kalbėdamas apie vyrų ir moterų santykius, Evangelijoje pagal Matą 19 sk. taip pat sako: Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną, - jei ne dėl ištvirkavimo, - ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja. Jo mokiniai pasakė Jam: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai geriau nevesti". Jis jiems atsakė: „Ne visi gali išmanyti tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota. Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano" (Mt 19, 9-12). Šiuose žodžiuose galime rasti vietos tiek vienuolystei, tiek ir celibatui.
Prasidėjus reformacijai ir protestantiškiems judėjimams, buvo reformuota krikščioniška bažnyčia. Katalikiškas ir protestantiškas požiūris į kunigystę skiriasi.
Katalikai bendruomenę tarsi skirsto į atskirus luomus: dvasininkiją ir pasauliečius. Kunigu tampama tik po sakramentinio veiksmo - įšventinimo.
Protestantų požiūriu, Naujojo Testamento laiku vyriausiasis kunigas yra Jėzus Kristus, o visi tikintieji yra tarsi kunigai, t. y. tie, kurie gali atnašauti aukas Dievui. Protestantiška teologija teigia, kad žmogus išgelbėjamas tikėjimu į teikiamą neužtarnautą Dievo malonę dėl Jėzaus Kristaus aukos, o ne savo gerais ar dievobaimingais darbais, todėl ir vienuolystės įžadai tarsi praranda prasmę. Štai ištrauka iš Dr. Deimanto Karvelio straipsnio „Martyno Liuterio biografija": Liuteris pradeda vienuolynų naikinimo judėjimą, rašo prieš vienuolišką gyvenimo būdą, pats remia atsisakiusius vienuolystės, ragina juos kurti šeimas. Kai kurių mokslininkų teigimu, 10 - 15 milijonų žmonių turėtų būti dėkingi už savo gyvybę Liuteriui, paskatinusiam celibato sistemos griuvimą. Pats Liuteris 1525 metais vedė buvusią vienuolę Kotryną fon Borą ir susilaukė šešių vaikų. Liuteris skelbė, jog jei išteisinimas ateina per tikėjimą, tai bet kokie vienuoliški įžadai yra beprasmiai. „Dievas nenori tarnystės iš prievartos". (http://liuteronai.lt/Istorija-ir-teologija/Martyno-Liuterio-rastai/Apie-krikscionio-laisve/Martyno-Liuterio-biografija)
Taigi, apibendrinant galima būtų teigti, kad protestantai neturi oficialių vienuolynų, tačiau XX a. atsirado ir naujų krikščioniškų judėjimų, kurie bando apjungti protestantiškąsias ir tradicines katalikiškas, ortodoksiškas tradicijas. Galite pasiskaityti keletą straipsnių:
„Evangelinio tikėjimo vienuoliai" - http://www.btz.lt/article/articleview/823/1/230/
„Ką reiškia Taize fenomenas evangelikui reformatui?" - http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=1420
Tai Reformatų kunigo Tomo Šerno straipsnis apie unikalią vienuolišką broliją „TAIZE", kurią įkūrė jaunas reformatų teologas. Rašoma, kad pirmieji brolijos nariai ir dabar daug esančiųjų yra kilę iš protestantiškų bažnyčių. Manoma, kad brolis Roger, „TAIZE" įsteigėjas, iki pat mirties „neatsivertė" į Romos katalikų tikėjimą, taip ir liko reformatas.
„Bendrystės parabolė" - http://www.taize.fr/lt_article6705.html
Su pagarba,
pastorius Gintautas Gruzdys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas