Mantgas, 19 metų
Sveikas, Mantai.
Tavo užduotas klausimas, kaip dilema, manau, kyla ne vienam tikinčiam jaunuoliui, todėl jis nėra banalus, bet logiškas ir aktualus. Tad pasamprotaukime drauge, kaip būtų galima į jį atsakyti.
Jei visa, ką sukuria pasauliečiai, būtų bloga, tuomet nederėtų valgyti pasauliečių keptos duonos, važinėti jų gamintais automobiliais, lankyti pasauliečių dėstytojų paskaitų ir t.t. Šitaip svarstant tampa akivaizdu, kad tikėjimo Dievu neišpažįstančių žmonių protai ir rankos geba sukurti daug gero, ne vien blogo, kaip, beje, ir nė vienas krikščionis negalėtų pasigirti išskirtiniu gėriu.
Visgi, man atrodytų, Mantai, kad arčiau tau rūpimos tiesos prisikastumei, jei pradėtumei ne nuo filmų ir kompiuterinių žaidimų revizijos ir jų suskirstymo į blogus ir gerus, o nuo nuoširdaus klausimo sau: ko juose ieškai, ką bandai atrasti, kas prie jų traukia, kokį poreikį jais bandai patenkinti? Daug kas priklauso nuo to, kokių paskatų vedinas sėdiesi prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano, nes atitinkamą vidinį interesą traukia atitinkamo turinio medžiaga. Blogis, arba nešvara, apie kurią kalba Jėzus, ateina ne iš išorės, o iš vidaus, iš žmogaus širdies: „Ir Jis pasakė: „Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų" (Mk 7,20-23). Tad galime teigti, jog žmogus yra atviras išorėje esančiam blogiui tiek, kiek jame pačiame jo esama. Kuo mažiau Jėzaus minimų ir į jas panašių blogybių rasis žmogaus širdyje, tuo mažiau jį domins tokiu turiniu pripildyti filmai, ir atvirkščiai.
Netikusį filmą atskirsi iš to, kad jame bus „liaupsinama" ir įtvirtinama kaip priimtina Jėzaus minima žmogaus širdies nešvara: pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas ir t.t. Tokių filmų išties geriau vengti. O jeigu tokie filmai labai vilioja, efektyviau būtų ne tik įrašus rūšiuoti, bet ir Dievo šauktis, kad nuo traukos tamsai išlaisvintų, širdį pašventintų. Vykusiu filmu vadinčiau tą, kuris kokiu nors aspektu atskleidžia dieviškąjį Asmenį, žadina taurius jausmus, aštrina protą, maitina širdį, žodžiu, kažkuo praturtina. Juk ir apaštalas Paulius moko rinktis tai, kas naudinga, kas ugdo (žr. 1Kor 10, 23).
Tačiau ne vien blogas turinys gali būti blogiu - jei jau siekiame išvengti blogio. Blogiui priskirčiau ir prisirišimą prie kompiuterinių žaidimų ar filmų, tegul ir „nekaltu" turiniu. Nes trumpas žmogaus gyvenimas jam nėra duotas vien pramogai prie ekrano - esame sukurti geriems darbams. O nesveikai pamilus ekraną, toli toli atitolstama nuo dieviškojo pašaukimo. Ką tuomet bepasakysi Dievui atsiskaitymo už savo gyvenimą dieną...?
Apibendrinant, nors ir ne visi žaidimai ir filmai savaime blogi, visgi, mano manymu, būsi laimingesnis, jei jiems skirsi mažiau dėmesio, o širdies dievotumu rūpinsies uoliai.
Nuoširdžiai,
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
