Ar patikimas yra „Sensus Plenorum" metodas studijuojant Senąjį Testamentą ir ar įmanoma jį taikyti Naujojo Testamento interpretacijai? Nuoširdžiai dėkui už galimus paaiškinimus ir patarimus.
Jonas
Senojo Testamento „citavimas" (nors tai ne ir visai tikslus terminas) Naujajame yra įdomi, plati, bet gana sudėtinga, reikalaujanti rimtų teologinių žinių tema.
Midrash yra Toros komentaras, savotiška žydų Senojo Testamento egzegezė, aiškinimas, siekiant gyvenimiško pritaikymo. Jėzus ir jo mokiniai šiuos „komentarus", be abejonės, žinojo, - jie buvo plačiai naudojami sinagogose - tačiau toli gražu ne viskam pritarė. Evangelijose Jėzus ne kartą turi omenyje šią Toros interpretaciją, tačiau nepanašu, kad ja remtųsi, atvirkščiai, atskleidžia jos silpnąsias vietas, išryškina kai kuriuos klaidingus akcentus (Mt 16,12; Mt 23 sk., Mk 7,1-16 ir t.t.). Skaitome, kad „žmonės stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai" (Mk 1, 22), todėl tikrai nesutikčiau su teiginiu, jog Jėzus ir apaštalai „cituoja" ST (Raštą), remdamiesi rabinstiniu aiškinimu. Judaistinio teologinio konteksto išmanymas - midrash šia prasme yra tikrai naudingas - dar nereiškia, jog juo sekama. „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą" (Jn 5,39-40). Akivaizdu, kad Jėzus priešpastato save rabinistinei Rašto interpretacijai, tradicijai, o Jo apaštalų mokymas šią Jėzaus „alternatyvią" perspektyvą apgina ir išreiškia Naujajame Testamente.
Dėl sensus plenior. Šiuo terminu yra numanoma gilesnė, platesnė biblinio teksto prasmė, kurios pats teksto autorius tiesiogiai galėjo ir neturėti omenyje, nors šią gilesnę prasmę galima suvokti iš platesnio Rašto konteksto. Žinotina, kad tai yra labai sudėtingas, rimtų studijų reikalaujantis klausimas ir problema, o ne aiškus metodas, kurį galima būtų lengvai taikyti Šventojo Rašto studijose. Mes labai mažai žinome apie tai, kokius „metodus" naudojo Jėzus ir apaštalai aiškindami Raštus, todėl turime būti labai atsargūs, kad tikrovės pernelyg nesupaprastintume ir nesuvestume į „stebuklingus metodus". Taip pat dera pastebėti, jog mes stovime ant gerokai žemesnio Senojo Testamento suvokimo laiptelio nei apaštalai - jiems buvo suteikta įkvėpto Naujojo Testamento rašymo funkcija, o mums - tik skaitymo ir interpretacijos.
Jei norėtume šį klausimą pastudijuoti giliau, rekomenduočiau šį šaltinį: Three Views on the New Testament Use of the Old Testament (Counterpoints: Bible and Theology), Kenneth Berding, Jonathan Lunde, Stanley N. Gundry, Walter C. Kaiser Jr., Darrell L. Bock, Peter E. Enns (Contributor), Zodervan, 2008.
Pastorius Darius Širvys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas