Laba diena,
Esu įtikėjusi ir kartu su vyru auginame du vaikus - 2 ir 5 metų. Lankome Tikėjimo žodžio bažnyčią, bet nereguliariai.
Norėčiau, kad paaiškintumėte man apie krikštą. Mes su vyru abu esam krikštyti - vaikystėje pagal katalikų papročius, o įtikėję - dar kartą panardinant vandenyje. Šiuo metu man iškilo klausimas dėl vaikų krikšto - kada galima krikštyti vaikus ir kur? Aš suprantu, kad vaikas turi buti sąmoningas, įtikėjęs, suprasti krikšto esmę. Kokio amžiaus įmanomas vaiko krikštas?
Mano abu tėvai katalikai ir vis neduoda mums ramybės, kada mes krikštysime savo vaikus. Aš vis atsakau, kad vaikai turi paaugti ir pan., tai jie man atsako, kad reikia vaikus pakrikštyti katalikų bažnyčioje, o vėliau, jei vaikai norės, - pagal mūsų bažnyčios mokymą panardinant vandenyje. Ar taip yra įmanoma? Ar butu nuodėmė, jei vaikus ( o gal tik vyresniąją, kuri priėmė Jėzų į savo širdį ir tiki Juo) pakrikštytume katalikų bažnyčioje vien tam, kad nuramintume tėvus, o vėliau, kai vaikai bus pakankamai sąmoningi, pasikrikštys panardinant vandenyje?
Ką jūs manote šiuo klausimu? Koks yra bažnyčios mokymas ? Kokia bažnyčios praktika?
Labai dėkoju už Jūsų atsakymus, Agnė
Laba diena, Agne,
Ačiū Jums už laišką. Į klausimus apie krikštą atsakysiu trumpai, nesileisdamas į teologinius vienos ar kitos pozicijos pagrindimus, nes tai užtruktų labai ilgai.
Pradėsiu nuo to, kad vandens krikšto klausimu krikščionių bažnyčiose yra susiformavusios dvi tradicijos:
1. Vaikų krikštas.
2. Suaugusiųjų krikštas, sąmoningai patikėjus Jėzumi Kristumi.
Pirmosios tradicijos laikosi ne vien Romos katalikai, bet ir kai kurios protestantiškos konfesijos, pavyzdžiui liuteronai, presbiterionai ir kt. Antrasis požiūris būdingas ne vien Tikėjimo žodžio bažnyčiai, bet ir baptistams, sekmininkams ir kt. Teologiškai vertinant, tiek viena, tiek kita pozicija turi pagrindo Šventajame Rašte. Todėl kai kurios konfesijos, pavyzdžiui Amerikos laisvieji krikščionys, pripažįsta ir vieną, ir kitą krikšto būdą.
Kaip pasielgti Jums? Manyčiau, kad labiausiai tai sietina su bendruomene, kuriai priklausote, arba vadinate „jūsų bažnyčia". Teisingiausia būtų elgtis pagal tos bendruomenės pasitvarkymą. Kadangi lankote mūsų bažnyčią, kad ir nereguliariai, vaikams geriausia būtų krikštytis, kai jie sąmoningai pasirinks Kristų - toks yra mūsų požiūris. Tačiau dabar juos galima atvesti į vaikų laiminimą (ir dvejų, ir penkerių metų vaikus esame ne kartą laiminę). Vilniaus bažnyčioje tokia malda vyksta kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį (tik reikia užregistruoti juos iš anksto) pamaldų metu prieš pamokslą.
Šiaip raginame tėvelius nelaukti, kitaip tariant, meldžiamės už naujagimius - tik jų nepašlakstome vandeniu. Panašiai Romos katalikai, nors krikštija mažus vaikus, tačiau vėliau siekia jų sąmoningo tikėjimo. Vienas teologas taikliai pastebėjo, jog visos krikščioniškos konfesijos krikšto atžvilgiu elgiasi vienodai, tik vieni naujagimius laimina be vandens, juos krikštija jau būnant sąmoningiems, kiti naujagimius laimina su vandeniu, o jiems subrendus laimina konfirmacijos sakramentu be vandens. Tiesa, labai svarbi detalė yra ir tai, kad visos tikrai krikščioniškos konfesijos krikštija Trejybės vardu: vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Baigdamas, norėčiau akcentuoti, jog ne išoriniai ženklai, nors ir jie užima deramą vietą, bet širdies tikėjimas priartina prie Dievo ir dvasiškai ugdo krikščionį.
Viliuosi, kad šios mintys suteiks Jums daugiau aiškumo ir padės tinkamai apsispręsti.
Malonės jūsų šeimai.
Nuoširdžiai Kristuje,
Pastorius Giedrius Saulytis