Sausio-vasario mėnesiais Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" nariai savo iniciatyva surengė keletą „Vaikų kalėdų" renginių: Vilniaus rajone - Juodšilių, Marijampolio ir Riešės kaimuose, Molėtų rajone - Inturkės ir Joniškio kaimuose. Vaikų tarnautojai Vilniaus bažnyčios salėje surengė dovanėlių šventę bažnyčios lankytojų sukviestiems vaikams.
Vienas ryškiausių šių metų renginių bruožų - beveik šimtaprocentinis pakviestų vaikų ir jų tėvelių dalyvavimas. Jau virš 10 metų rengiame „Vaikų kalėdų" akciją ir iš kiekvieno renginio parsivežame apie dešimtadalį neišdalintų dovanėlių. Tačiau šiemet dovanėlių neatsiėmė vos keli pakviestieji. Žinoma, taip yra dėl sunkios ekonominės padėties ir žmonėms materiali pagalba labai reikalinga. Tačiau ne vien tai. Žmonėms taip pat reikia dėmesio, gero žodžio, padrąsinimo. Todėl visi rengusieji šventes liudija, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji įdėmiai klausėsi ir giesmių, ir spektaklių, ir Gerosios naujienos apie tai, kad didžiausia Kalėdų dovana žmonėms yra Dievo sūnus - Kristus.
Kaip ir kasmet, sėkmingiausiai renginį pavyko suorganizuoti ten, kur pagelbėjo seniūnijų darbuotojai, mokyklų direktoriai, informuodami šeimas apie renginį, suteikdami patalpas, padėdami atvežti vaikus iš tolimesnių sodybų ir pan. Ruošdami šventę Vilniuje norėjome pakviesti darbo netekusias, sunkiai besiverčiančias šeimas, gyvenančias Pilaitės mikrorajone, kuriame įsikūrusi mūsų bažnyčia. Kreipiausi į seniūnijos socialinio darbo organizatores pristatydama šią akciją ir prašydama padėti pakviesti tokias šeimas. Nesitikėjau, kad atsimušiu į abejingumo, šaltumo sieną. Darbuotojos ne tik atsisakė kuo nors padėti, bet ir pasakė, kad „negali rekomenduoti žmonėms mūsų renginio". Tačiau visai su kitu socialinių darbuotojų požiūriu susidūrė mūsų bažnyčios narė Sonata Aleksandravičienė. Siūlau paskaityti jos reportažą apie „Vaikų kalėdų" renginį Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijoje.
Dovanėlės Marijampolio vaikams
Vasario 6 d. Marijampolio kaime, esančiame Vilniaus rajone, 14 km nuo Vilniaus, vyko „Vaikų Kalėdų" renginys vaikams ir jų tėveliams, sukvietęs per 200 žmonių. Net 95 vaikučiai gavo kalėdines dovanėles iš JAV ir matė vaidinimą „Obuoliukas" bei klausėsi vaikiškų giesmelių. Nors tokį „Vaikų Kalėdų" renginį vaikučiams teko rengti pirmą kartą, bet, manau, kad jis tikrai pavyko - ne tik dėl gražių dovanėlių bei savanorių pagalbininkų, bet ir dėl atvirų širdžių žmonių, gyvenančių Marijampolio kaime ir neabejingų vargo patyrusiam vaikui ir jo šeimai.
Taip susiklostė gyvenimas, kad visą rudenį su vienu sūneliu lankėme „Nykštukų mokyklėlę", kurioje susipažinau su tokia pat mama Jūrate, neseniai apsigyvenusia Marijampolyje. Jūratė ne kartą pasakojo apie to miestelio žmonių vargą ir savo norą jiems padėti. Pamenu, kaip ji dalinosi svajone vargstantiems Marijampolio žmonėms įkurti labdaros kambarėlį ar dar kaip nors juos pradžiuginti Kalėdų proga. Mat kartą teko pavežėti iki seniūnijos moterį su dukra, kuri dėl šalčių buvo apsivilkusi net trim striukytėm... Štai tuomet ir papasakojau Jūratei apie „Samariečio krepšio" dovanėles vargstantiems vaikams. Be to, buvo pats laikas teikti paraiškas dovanėlėms gauti. Apie „Vaikų Kalėdų" akciją Jūratė papasakojo kaimo seniūnijos darbuotojoms, kurios iš pradžių įtariai žiūrėjo į šį pasiūlymą, klausė, „ar tai ne sekta?". Tačiau gavusios lankstinuką apie „Samariečio krepšio" organizaciją ir patikėjusios šio labdaros renginio gera valia, atvėrė ne tik savo širdis, bet ir mokyklos duris.
Marijampolio seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Daiva Steponavičienė labai padėjo organizuoti renginį. Sužavėjo jos išmintis kviečiant šeimas į šventę. Kadangi į renginį buvo pakviestos socialinės rizikos, daugiavaikės ar netekusios maitintojo ir sunkiai besiverčiančios šeimos, Daiva paglobojo kiekvieną šeimą asmeniškai (tokių šeimų buvo 44). Ji pasakojo: „Kadangi šie žmonės dažnai užeina į seniūniją dėl pašalpų ar gauti įvairių produktų, tai kiekvienam tiesiogiai įteikiau šventės pristatymo lapelį ir net verčiau į lenkų kalbą, kad geriau suprastų. Prieš renginį dar visiems paskambinau, kad nepamirštų ateiti". Su Jūrate mąstėme, kaip geriau išdalinti pakvietimus, bet Daiva tuo geriausiai pasirūpino - visiems išdalino „juodraštinius" pakvietimus (kad nepamestų, nes kitaip negaus dovanėlės), o atėjus į renginį kiekvienam prie durų atidavė tikruosius spalvotus pakvietimus ir dar liepė pasirašyti į knygą, todėl mes tikrai žinojome, kiek vaikučių atvyko. Susirinko beveik visi vaikučiai! Ir kaipgi jiems nesusirinkti, jei seniūnija net pasirūpino autobusu! „Kadangi keliai labai užpustyti, tai specialiai suorganizavome transportą: mikroautobuso vairuotojas, kuris vaikus darbo dienomis veža į mokyklą, sutiko šeštadienio rytą atvežti juos į „Vaikų Kalėdas" nemokamai. Tie vaikai, kurie gyvena Marijampolio kaime, patys atėjo, o atokiau gyvenantiems - iš Rakonių, Akmeniškių, Gelvininkų, Juodžių kaimų (apie 10 km nuo Marijampolio) - padėjome atvykti autobusu", - dalinosi Daiva Steponavičienė.
Numatytą vasario rytą dovanėlės bei pulkelis merginų iš Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" namų grupelės atvyko gana anksti, kad galėtų ramiai pasiruošti renginiui. Mums davė sporto salės raktus ir padėjo sunešti suolus. Pasistatę širmą vaidinimui, pasipuošę balionais bei susidėlioję dovanėles jau laukėme kviestųjų svečių, kurie gal prieš gerą valandą stoviniavo už durų, kantriai laukdami renginio pradžios ir klounų vaišinami saldainiais. Nesunku buvo pastebėti, kad žmonės stokoja ar yra iš socialinės rizikos šeimų, mat netinkamas gyvenimo būdas palikęs antspaudus veiduose... Anot Daivos Steponavičienės, didžiausia tokių šeimų problema - alkoholio vartojimas.
12 valandą prasidėjo šventė. Ne tik vaikučiai, bet ir tėveliai mielai žiūrėjo spektakliuką „Obuoliukas" ir visi šypsojosi, išvydę šaunią obuoliuko šeimyną. Labai gyvai nuskambėjo ir 4 vaikiškos giesmelės, palydimos rankų judesiais, kad vaikams būtų smagiau klausytis. Tiek seniūnijos darbuotoja, tiek Jūratė nerimavo, ar pavyks ramiai išsėdėti tokiai gausiai žmonių miniai. Dar prieš renginį Jūratė perspėjo, kad tokios šeimos „neprognozuojamos" ir reikėtų bet kam nusiteikti. Tačiau mūsų visų nuostabai gausiai susirinkę svečiai sėdėjo lyg prikaustyti. Taip pat nustebino ir vaikučiai, kurie, gavę dovanėles, ilgai sėdėjo jas apsikabinę ir tik renginio pabaigoje vienas kitas išdrįso atsidaryti dėžutes. Beje, ir dovanėlių dalinimas praėjo labai sklandžiai, čia mums vėl talkino seniūnijos darbuotoja Daiva, taisyklingai perskaitydama lenkiškas pavardes. Na, o pačioje pabaigoje vaikai, išgirdę apie Vaikų Biblijos mokyklą paštu, užpuolė mane, norėdami gauti pirmąją pamokėlę. Išdalinau visas, kiek turėjau, ir net trūko. Matyt, vaikučius sužavėjo pažadas, kad ją baigę gaus diplomą ir dovanėlę...
Netikėtai likome „apdovanoti" ir mes, renginio organizatoriai: seniūnijos vardu Daiva Steponavičienė mums visiems viešai padėkojo ir įteikė simbolinę pažintinę dovaną apie Vilniaus rajono miestelius. Taip pat buvome pakviesti jaukiai pabendrauti prie arbatos puodelio seniūnijoje. Čia daugiau sužinojome apie Marijampolio kaimo gyventojus, o seniūnijos darbuotojoms papasakojome apie „Samariečio krepšio" organizaciją bei „Tikėjimo žodžio" bažnyčią, koordinuojančią šią gražią veiklą. Seniūnijos darbuotojos prašė atvykti ir kitais metais, sakydamos, kad susilaukė skambučių iš žmonių, kurie klausė, kodėl jų nepakvietė į renginį. Apie šią šventę Marijampolio kaime Daiva parašė žinutę į Vilniaus rajono laikraštį. Džiaugiamės, kad šventė pavyko ir kad, anot vieno šešiamečio berniuko, „tai buvo jėga!"