| Ugnius Meškas gimė 1976 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje. Augo darnioje, draugiškoje šeimoje. Didelę religinę įtaką darė nuoširdžiai tikintys katalikai seneliai. Net po jų mirties Ugnius, jau būdamas paauglys, nenustojo kiekvieną sekmadienį eiti į bažnyčią. Visgi santykiuose su Dievu vyravo baimės, nežinios jausmai, o religinė kasdienybė buvo pilna prietarų ir įtampos. Visa tai pasikeitė 1990 m. Į mokyklą, kurioje mokėsi Ugnius, atėjo nauja muzikos mokytoja Olga Nemurova, tikinčioji iš „Tikėjimo žodžio" bažnyčios. Jai pakvietus į namų grupelės susirinkimą, nemažai moksleivių priėmė kvietimą. Tą vakarą atgailos malda meldėsi ir Ugnius. Dievas atsivėrė kaip asmeninis Draugas, Ganytojas ir Gelbėtojas. Pripildė aiškus vidinis supratimas, jog Dievas išgelbėjo ir priėmė į savo Karalystę. Paklausęs tėvų draudimo, Ugnius neprisijungė prie „Tikėjimo žodžio" bendruomenės, tačiau jo dvasinis gyvenimas tapo visiškai kitoks. Ugnius sau iškėlė gyvenimo siekį tapti kunigu ir vienuoliu. Į bažnyčią eidavo kasdien, kelis kartus per savaitę - vadinamojo susitaikymo sakramento (išpažinties). Griežtai disciplinavo kasdienybę ir ruošėsi stoti į kunigų seminariją. Visgi artimi draugai iš „Tikėjimo žodžio", asmeninis Šventojo Rašto studijavimas darė savo - neleido pasilikti tradicinės, sustabarėjusios katalikybės rėmuose. Ugnius ėmė lankyti katalikų-charizmatų ratelius, priėmė Šventosios Dvasios krikštą su kitų kalbų dovana, taip pat vis dažniau ėmė ateiti į „Tikėjimo žodžio" susirinkimus. Nuolat skaitomas Dievo žodis ir girdimi pamokslai, taip pat ryškiai nuo katalikų besiskiriantis „žodiečių" gyvenimo būdas, akivaizdžiai siekiant tikro šventumo, neveidmainiškai mylint Dievą, vertė keistis. Pasilikimas katalikybėje, tapimas dvasininku būtų reiškęs veidmainystę. 1993 m. vasarą buvo galutinai nuspręsta pereiti į „Tikėjimo žodžio" bažnyčią.
1995 m. Ugnius baigė Vilniaus Senvagės vidurinę mokyklą, 1996-1997 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Nuo pat vaikystės neabejojęs pašaukimu tarnauti Dievui, Ugnius ėmė ieškoti galimybės realizuoti savo pašaukimą „Tikėjimo žodyje". Be kitų tarnavimų, kurį laiką vadovavo namų grupelei. 1999-2000 m. mokėsi ir baigė Biblijos centro „Tikėjimo žodis" tarnystės mokyklą. Ją baigęs buvo paskirtas Zarasų bažnyčios "Tikėjimo žodis" vyresniuoju, ten iki šiol ir tarnauja.
1999 m. vedė, šiuo metu drauge su žmona Inga augina tris sūnus: Mykolą Benjaminą, Dovydą Igną ir Jokūbą. Dirba mokytoju vienoje Zarasų rajono mokykloje. |
